Po beveik trejų metų plėtros, buvo išleista GNU Make 4.4 kūrimo sistema, Šioje naujoje versijoje, be klaidų taisymo, galima pastebėti, kad buvo papildyti patobulinimai, taip pat padidinti reikalavimai kompiliavimo aplinkai.
Tiems iš jūsų, kurie pradėjo naudotis GNU Make, turėtumėte žinoti, kad tai yra plėtros įrankis neįtikėtinai populiarus, organizuojantis programinės įrangos projektų kompiliavimą. Make dažnai naudojamas GCC kompiliatorių rinkiniui valdyti, bet gali būti naudojamas bet kokiai programinės įrangos kūrimo ar pakavimo užduočiai.
Kadangi didelių C/C++ programų kūrimas dažnai apima kelis veiksmus, reikalingas įrankis, pvz., Make, siekiant užtikrinti, kad visi šaltinio failai būtų sukompiliuoti ir susieti. „Make“ taip pat leidžia kūrėjui valdyti, kaip supakuojami ir įdiegiami pagalbiniai failai, pvz., dokumentacija, žinyno puslapiai, sistemos profiliai, paleisties scenarijai ir konfigūracijos šablonai.
Make neapsiriboja tokiomis kalbomis kaip C/C++. Žiniatinklio kūrėjai gali naudoti GNU Make, kad atliktų pasikartojančias užduotis, pvz., CSS ir JS sumažinimą, o sistemos administratoriai gali automatizuoti priežiūros užduotis.
Be to, galutiniai vartotojai gali naudoti „Make“ programinei įrangai kompiliuoti ir įdiegti nebūdami programuotojais ar diegiamos programinės įrangos ekspertais.
Pagrindinės naujos GNU Make 4.4 funkcijos
Šioje pateiktoje naujoje versijoje OS/2 (EMX), AmigaOS, Xenix ir Cray platformos nebenaudojamos, taip pat šių sistemų palaikymas bus pašalintas kitoje GNU Make versijoje.
Kitas naujojoje versijoje pateiktas pakeitimas yra tas padidinti statybos aplinkos reikalavimai, norint kompiliuoti GNU Gnulib dabar reikia kompiliatoriaus, kuris palaiko C99 standarto elementus.
Be to, buvo pridėtas .WAIT versijos tikslas Speciali funkcija, leidžianti pristabdyti tam tikrų taikinių kūrimo paleidimą, kol bus baigtas kitų taikinių kūrimas.
O .NOTPARALLEL, įdiegta galimybė nurodyti būtinas sąlygas (failai, reikalingi taikiniui sukurti), kad nuosekliai paleistumėte su jais susietus objektus (tarsi tarp kiekvienos būtinos sąlygos būtų nustatytas „.WAIT“).
Kita vertus, buvo pridėtas .NOTINTERMEDIATE, kuris išjungia elgesį, susijusį su tarpinių taikinių (.INTERMEDIATE) naudojimu konkretiems failams, failams, atitinkantiems kaukę, arba visam makefile.
Sistemose, suderinamose su mkfifo, pateikiamas naujas sąveikos su užduočių serveriu metodas lygiagrečio vykdymo metu užduočių, pagrįstų vardinių vamzdžių naudojimu, taip pat buvo pridėta parinktis „–jobserver-style=pipe“, kad būtų grąžintas senasis metodas, pagrįstas bevardžiais vamzdžiais.
Taip pat pažymima, kad laikinųjų failų naudojimas darbuotojo procese buvo išplėstas (problemos gali kilti, kai kūrimo sistema nustato alternatyvų laikinųjų failų katalogą (TMPDIR) ir kompiliavimo metu pašalina TMPDIR turinį).
Iš kitų pokyčių kurie išsiskiria iš šios naujos versijos:
- Įdiegta $(let…) funkcija, kuri leidžia apibrėžti vietinius kintamuosius vartotojo nustatytose funkcijose.
- Įdiegta $(intcmp…) funkcija skaičiams palyginti.
- Naudojant parinktį „-l“ (–load-average), dabar pradedamų užduočių skaičius atsižvelgia į /proc/loadavg failo duomenis apie sistemos apkrovą.
- Pridėta parinktis „–shuffle“, kad būtų galima maišyti būtinąsias sąlygas, leidžiant nedeterministiniam elgesiui lygiagrečiose versijose (pavyzdžiui, norint patikrinti būtinųjų sąlygų apibrėžimo teisingumą makefile).
Pagaliau jei norite sužinoti daugiau apie tai, galite patikrinti išsamią informaciją Šioje nuorodoje.
Kaip įdiegti „GNU Make“ sistemoje „Linux“?
Tiems, kurie yra domisi galimybe įdiegti šį įrankį, jie gali tai padaryti vykdydami vieną iš šių komandų:
Tiems, kurie naudojasi „Debian“ / „Ubuntu“ arba koks nors išvestinis produktas:
sudo apt install make
Tiems, kurie naudojasi Fedora/RHEL arba dariniai:
yum install make
Nors tiems, kurie naudojasi Arch Linux ir dariniai:
sudo pacman -S make